1. Apibrėžimai
- Dvasinė praktika su lūkesčiais (sakām sādhanā) : Tai dvasinė praktika, atliekama tikintis žemiškos naudos. Pavyzdžiui, kalbėti maldas, aukoti aukas, pasninkauti arba atlikti tam tikrus ritualus, kad:
- Įgyti turto
- Gauti darbą
- Rasti pamestus daiktus
- Susilaukti vaiko
- Įveikti ligą
- Užtikrinti mylimo žmogaus saugumą
- Dvasinė praktika be lūkesčių (nishkām sādhanā) : Tai dvasinė praktika, atliekama siekiant vienintelio tikslo – dvasinio tobulėjimo. Taigi šiuo dvasinės praktikos būdu dvasinio tobulėjimo siekiantys žmonės tęsia dvasinę praktiką, o kiekvieną gyvenimo įvykį panaudoja dvasiniam tobulėjimui. Jei apskritai jiems tenka susidurti su sudėtinga situacija, jie pasinaudos šia situacija dvasiniam augimui, sumažindami savo ego arba atiduodami situacijos baigtį Dievo valiai (Īshwarēchhā).
Žiūrėkite straipsnį apie maldą su lūkesčiais ir be lūkesčių
2. Dvasinių praktikų sakam ir nishkam būdų palyginimas
- Atliekant dvasines praktikas sukuriamas tam tikras dvasinės energijos kiekis. Kai dvasinė energija nukreipiama pasaulietinei naudai gauti, kaip sakam dvasinės praktikos būdu, norai gali būti patenkinti, tačiau dvasinis augimas nevyksta. Tai panašu į bandymą pripildyti stiklainį su nuotėkiu; stiklainis niekada nebus pilnas. Kai atliekame niškam dvasinę praktiką, visa dvasinės praktikos metu gaunama energija panaudojama dvasiniam augimui skatinti. Kai Dievo siekiantis žmogus atlieka niškam dvasinę praktiką, jis ne tik dvasiškai auga, bet taip pat yra pasirūpinama jo materialiniais ir žemiškais poreikiais.
- Siekiantysis patiria žemiškąją laimę atlikdamas sakam dvasinę praktiką, o palaimą (Ānand) patiria atlikdamas nishkam dvasinę praktiką.
| Dvasinė praktika su lūkesčiais (Sakām sādhanā) |
Dvasinė praktika be lūkesčių (Nishkām sādhanā) |
|
|---|---|---|
| Aktyvuoja | Dievo kaip gelbėtojo aspektą | Guru arba Dievo kaip Mokytojo Principą |
| Rezutatas | Tačiau tai, ar žemiškas noras bus išpildytas, priklauso nuo: – dvasinės praktikos intensyvumo – likimo, kurį tenka patirti |
Siekiantysis patiria dvasinį augimą |
| Aktyvuoja | Dievo Gelbėtojo aspektą | |
| Rezultatas | Pasaulietiškuoju siekiančiojo gyvenimo aspektu rūpinasi Dievas. | |
| Aktyvuoja | Dievo griovėjo aspektą | |
| Rezultatas | Dievo griovėjo principas pašalina kliūtis, kurios trukdo siekiančiajam |
- Atlikdami Sakam dvasinę praktiką, mes aktyvuojame Dieviškojo principo gelbėtojo aspektą. Galutiniam rezultatui tam, ko meldžiamės ar norime, didžiausią įtaką daro mūsų dvasinės praktikos intensyvumas ir mūsų likimas. Kai atliekame Nishkam dvasinę praktiką, suaktyviname Guru principą arba Dievo Mokymo principą, kuris rūpinasi mūsų dvasiniu augimu. Tačiau kartu su tuo mes taip pat aktyvuojame Dievo gelbėtojo (tārak) aspektą. Jei Nishkam dvasinę praktiką praktikuojančiam siekiančiajam kas nors trukdo ir kelia rūpesčių, tuomet aktyvuojama Dievo naikintojo (mārak) forma, kad apsaugotų siekiantįjį ir skirtų asmeniui, keliančiam jam rūpesčių, deramą atpildą.
- Sakam dvasinė praktika negali suteikti pastovumo. Tarkime, žmogus atlieka dvasinę praktiką norėdamas įgyti daug turto. Kai jis praturtėja, jo troškimai nesibaigia. Jis gali prašyti geros sveikatos, gero sutuoktinio, vaiko ir pan. Taip jis patenka į užburtą ratą, bandydamas numalšinti įvairius savo troškimus. Tokie siekiai niekada nesibaigia, nes visada yra kažkas, ką dar reikia išpildyti. Taigi žmogus niekada negali patirti visiško pasitenkinimo iš tokio dvasinės praktikos būdo. Nishkam dvasinės praktikos būdu, kai siekiama vienintelio dvasinės pažangos tikslo, žmogus suvokia savo tikrąjį „aš“ ir suvokia Dievą. Šiame dvasinės evoliucijos etape jis patiria nuolatinę Palaimą.
- Sakam dvasinė praktika susijusi su visa kūrinija arba sukurtais objektais, o nishkam dvasinė praktika susijusi su Kūrėju. Sakam dvasinė praktika yra susijusi su daiktų įgijimu Didžiojoje iliuzijoje (Māyā), o nishkam dvasinė praktika – su Absoliučios Tiesos, kuri yra Dievas, suvokimu ir patyrimu.