Išsamią informaciją apie šį straipsnį rasite čia.
Pagal šiuolaikinius mokslus mažiausios dalelės yra elektronai, protonai, mezonai, kvarkai, gluonai ir neutronai. Tačiau pagal dvasinio mokslo teoriją mes esame sudaryti iš dar smulkesnių dalelių ar komponentų. Šie komponentai yra subtilūs ir negali būti matomi jokiais prietaisais, pavyzdžiui, mikroskopais. Juos galima suvokti tik subtiliais jutimo organais.
Šios subtiliausios dalelės yra žinomos kaip trys subtiliausi pagrindiniai komponentai (triguṇ ās), kuriuos sudaro :
|
Nuo šiol čia šiuos komponentus bendrai vadinsime Sattva, Raja ir Tama gunomis, o jų būdvardžius – sāttvik, rājasik ir tāmasik. Pavyzdžiui, kai žmogų vadiname sattvik asmeniu, tai reiškia, kad jame yra daugiau Sattva komponento.
|
Kiekvienas iš mūsų susideda iš šių trijų subtilių pagrindinių komponentų. Tačiau kiekvieno iš šių trijų subtilių pagrindinių komponentų proporcija kiekviename individe skiriasi priklausomai nuo žmogaus dvasinės evoliucijos/brandos lygio.
Šiandieniniame pasaulyje vidutinis žmogus yra labiau užpildytas tama komponentu. Šių trijų subtilių pagrindinių komponentų (trigunų) įvairios permutacijos apibrėžia žmogaus pagrindinę prigimtį.
Kai žmogus atlieka dvasines praktikas, tama komponentas virsta Sattva komponentu, net Raja komponentas tampa išgrynintas.
Toliau paaiškinamas Raja komponento gryninimo procesas.
Netyrosios Raja tendencijos, kurios anksčiau pasireiškė kaip nevaldomas pyktis ir nekontroliuojama aistra, dabar virsta išgrynintomis Raja apraiškomis. Žmogus dabar naudoja Raja veiksmų komponentą konstruktyviems veiksmams, pavyzdžiui, gerų darbų darymui kitiems ir Dievo tarnystei. Atliekant dvasinę praktiką, įvyksta esminis pokytis subtiliausiu lygmeniu, kuris pakeičia žmogaus asmenybę į gerąją pusę.
Paimkime kaip pavyzdį 4 klasės mokinius. Jie yra triukšminga, chuliganiška kompanija, o mokytoja stengiasi juos sudrausminti. Jei mokytojos balsas yra labai tvirtas, ji turi nemažą tikimybę išlaikyti klasę tylią. Klasė yra tyli tik jos akivaizdoje, bet vos tik ji išeina iš klasės, jie vėl grįžta prie savo išdaigų. Taip yra todėl, kad šie vaikai iš esmės yra rājasik ir tāmasik pobūdžio.
Jei, kita vertus, jei klasėje yra sāttvik pobūdžio vaikas, o jo bendramoksliai bando įtraukti jį į kokį nors netinkamą poelgį, pavyzdžiui, patyčias, bjaurius pokštus ar sukčiavimą, vaikas tikrai negalės to padaryti, nes jis yra sattvik podūdžio. Jis greičiau pajus skrandžio skausmą, nei mėgausis tuo, ką siūlo jo klasės draugai. Jam bus sunku gyventi, jei padarys kokį nors netinkamą poelgį.
Taigi, vietoj to, kad paviršutiniškai bandytume keisti vaikus moralinių vertybių pamokomis, nuolatinio pokyčio galėtume siekti, juos skatindami atlikti dvasinę praktiką ir augindami dvasiai palankioje aplinkoje.